Kaip turėtų atrodyti veikėjai, kurie jaunuolius lydės mokantis atpažinti dezinformaciją, internetines apgavystes, informacinius burbulus ar dirbtinio intelekto sukurtas klastotes? Tarptautinio „Erasmus+“ projekto „YouTHink“ komanda nusprendė atsakymo neieškoti vien prie darbo stalo – pirmiausia pieštukus atidavė į pačių paauglių rankas.

2025 m. Lietuvoje vykusioje vasaros stovykloje, kurią organizavo projekto partneris asociacija „Viešieji interneto prieigos taškai“, paaugliai buvo pakviesti kurti būsimų „YouTHink“ mokymosi scenarijų veikėjų vizualus. Jie piešė skirtingus personažus, kūrė jų išvaizdą ir svarstė, kokie veikėjai galėtų būti artimi šiandienos jaunam žmogui.

Jaunuolių darbai neliko tik stovyklos užsiėmimo rezultatu. Projekto komanda juos panaudojo kaip pagrindą kuriant keturis skaitmeninius personažus – Emą, Kristiną, Luką ir Adomą. Trys veikėjai buvo sukurti remiantis paauglių piešiniais, o ketvirtasis – papildomai sukurtas siekiant, kad veikėjų komanda atspindėtų įvairesnius jaunų žmonių charakterius ir elgseną skaitmeninėje aplinkoje.

Iliustracija sukurta naudojant ChatGPT.

Kai mokymosi turinys prasideda ne nuo vadovėlio

Paauglių įtraukimas į veikėjų kūrimą nėra vien kūrybinis projekto eksperimentas. Jis atspindi platesnę „YouTHink“ mokymosi metodiką. Projekto kūrybinėse dirbtuvėse ekspertai ir jaunimo darbuotojai pabrėžė, kad norint sudominti jaunimą neužtenka abstrakčiai pristatyti tokių temų kaip „dirbtinio intelekto pagrindai“. Jas rekomenduota sieti su jaunimui pažįstamais kontekstais – namų darbų atlikimu, kelionių planavimu, socialinių tinklų turinio kūrimu ar naudojimusi dirbtinio intelekto įrankiais.

Todėl „YouTHink“ programa kuriama scenarijų principu. Vietoje vien teorinio paaiškinimo jaunuolis susiduria su problema, turi įvertinti situaciją, priimti sprendimą ir apmąstyti jo pasekmes. Tokiu būdu siekiama besimokantįjį iš pasyvaus informacijos gavėjo paversti aktyviu problemos sprendėju.

Keturi veikėjai – 17 skaitmeninio gyvenimo situacijų

Ema, Kristina, Lukas ir Adomas nėra sukurti kaip vienkartinės iliustracijos. Jie tampa pasikartojančiais „YouTHink“ mokymosi istorijų veikėjais, kurių patirtys, pasirinkimai ir klaidos padeda plėtoti skirtingas medijų raštingumo temas.

Projekto komanda iš pradžių parengė 28 galimų scenarijų idėjas, o jas įvertinus ir atrinkus buvo suformuota 17 mokymosi scenarijų, apimančių informacijos patikimumo, dezinformacijos, dirbtinio intelekto, socialinių tinklų, internetinio saugumo, privatumo ir skaitmeninės gerovės temas.

Pavyzdžiui, vienoje istorijoje veikėjams tenka įvertinti įtartiną stipendijos pasiūlymą, kitoje – atpažinti dirbtinio intelekto sukurtą klastotę, suprasti, kaip veikia informaciniai burbulai, ar apsispręsti, kaip elgtis susidūrus su virtualios draugystės rizikomis.

Jaunimas – ne tik mokymų dalyvis

„YouTHink“ projekte jaunuoliams tenka ne tik būsimos mokymosi programos dalyvių vaidmuo – jų patirtys ir kūrybinės idėjos naudojamos ir kuriant pačią mokymosi medžiagą. Kuriant programą remiamasi tiek medijų ir technologijų ekspertų, tiek pačių jaunuolių patirtimis bei įžvalgomis.

Paauglių piešiniai buvo tik pirmasis veikėjų kelionės etapas. Vėliau jų idėjos buvo perkeltos į skaitmeninę erdvę pasitelkiant generatyvinio dirbtinio intelekto įrankius ir pritaikytos skirtingiems „YouTHink“ mokymosi scenarijams. Tačiau kelias nuo paauglio piešinio iki galutinio skaitmeninio veikėjo pareikalavo gerokai daugiau nei vieno mygtuko paspaudimo.

Generatyvinis dirbtinis intelektas gali labai paspartinti kūrybinį procesą, tačiau pats savaime negarantuoja gero rezultato. Kuo konkrečiau žinome, ką norime sukurti, kuo tiksliau formuluojame užklausą ir kuo kritiškiau vertiname gautą rezultatą, tuo geriau galime valdyti šias technologijas. Kuriant „YouTHink“ veikėjus buvo svarbu ne tiesiog sugeneruoti patrauklius vaizdus, bet išlaikyti paauglių idėjų esmę, veikėjų charakterius ir jų vizualinį nuoseklumą“, – sako „YouTHink“ skaitmeninių veikėjų kūrimą koordinavęs Paulius Danielius, Vilniaus universiteto Kauno fakultete dėstantis užklausų inžineriją ir valdymą.

Kitas žingsnis – sukurtos mokymo medžiagos pilotavimas ir grįžtamasis ryšys

Veikėjai ir 17 scenarijų yra dalis platesnės „YouTHink“ mokymosi programos ir interaktyvios virtualios aplinkos, skirtos 14–19 metų jaunuoliams. Sukurtą medžiagą toliau numatyta išbandyti su pačia tiksline grupe.

Pagal projekto įsipareigojimus pilotiniuose mokymuose numatyta įtraukti ne mažiau kaip 200 jaunuolių nuo 14 iki 19 metų ir 40 jaunimo darbuotojų. Dalyviai išbandys mokymo medžiagą ir virtualią platformą, o jų grįžtamasis ryšys bus naudojamas vertinant turinio kokybę, aktualumą ir taikomą metodiką bei prireikus ją tobulinant.

Apie projektą

„YouTHink – Responsible Youth through Media Literacy Education“ – „Erasmus+“ KA220-YOU bendradarbiavimo partnerystės projektas, vykdomas nuo 2024 m. lapkričio iki 2026 m. gruodžio. Projektą įgyvendina penkios partnerių organizacijos iš Lietuvos, Portugalijos, Slovėnijos ir Italijos, o projekto veiklose taip pat dalyvauja asocijuotasis partneris „Ynternet.org“ iš Šveicarijos. Projekto tikslas – ugdyti 14–19 metų jaunuolių medijų raštingumą ir gebėjimą kritiškai vertinti šiuolaikinėje skaitmeninėje aplinkoje sutinkamą informaciją, pasitelkiant inovatyvius mokymosi metodus, skaitmenines technologijas ir žaidybinius elementus.

Plačiau apie projektą: www.youthink.itinstitutas.lt

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Jaunimo reikalų agentūros požiūrį ar nuomonę.
Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.