Devyni iš dešimties jaunuolių teigia kritiškai vertinantys informaciją internete ir aklai nepasitikintys tuo, ką mato. Tačiau kai reikia patikrinti, ar konkreti informacija yra patikima, nemaža dalis pasikliauja ne faktų tikrinimo priemonėmis, o savo nuojauta.

Tokį atotrūkį tarp pasitikėjimo savo kritiniu mąstymu ir realių informacijos tikrinimo įpročių atskleidė 2025 m. tarptautinio „Erasmus+“ projekto „YouTHink“ atlikta 207 jaunuolių nuo 14 iki 19 metų apklausa Lietuvoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Italijoje ir Šveicarijoje.

Kritiški – bet ar tikrinantys?

Apklausos rezultatai išryškino prieštaringą tendenciją. 91 proc. jaunuolių teigia nepasitikintys viskuo, ką mato internete, tačiau 53 proc. pripažįsta, kad bent kartais internete pateikiama informacija vis dėlto patiki.

Dar ryškesnis atotrūkis matomas pažvelgus į tai, kaip jaunuoliai tikrina informacijos patikimumą. 29 proc. respondentų nurodė besikliaujantys savo „sveiku protu“, o faktų tikrinimo svetaines naudoja vos 8 proc. Tėvų nuomonės dėl informacijos patikimumo klausia tik 7 proc. apklaustųjų.

Tėvai šioje informacijos tikrinimo grandinėje taip pat vaidina nedidelį vaidmenį – jų nuomonės dėl informacijos patikimumo klausia vos 7 proc. jaunuolių.

Sunkiausia – suprasti, kuo galima pasitikėti

Didžiausias iššūkis prasideda tuomet, kai reikia nuspręsti, kuri informacija verta pasitikėjimo. Net 41 proc. apklaustųjų kaip vieną didžiausių sunkumų nurodė gebėjimą nustatyti, ar informacijos šaltinis yra patikimas. Dar 28 proc. sunku atskirti faktą nuo nuomonės.

Tai ypač svarbu aplinkoje, kurioje jaunuolius pasiekia ne tik tradicinės naujienos, bet ir socialinių tinklų turinys, reklama, nuomonės, dirbtinio intelekto kuriami tekstai ir vaizdai bei dezinformacija. Būtent medijų raštingumas, kova su dezinformacija ir dirbtinis intelektas yra tarp pagrindinių „YouTHink“ nagrinėjamų temų.

Mokėti naudotis telefonu dar nereiškia mokėti atsirinkti informaciją

„YouTHink“ projekto metu vykusios diskusijos su medijų raštingumo ekspertais atskleidė panašią problemą – jaunuoliai gali gerai jaustis naudodamiesi telefonu, „TikTok“ ar kurdami turinį, tačiau susiduria su sunkumais, kai reikia atlikti sudėtingesnius veiksmus: nustatyti, ar naujiena patikima, patikrinti šaltinius, surasti turinio autorių ar suprasti, kas finansuoja konkretų informacijos kanalą.

Todėl neužtenka jaunimui kartoti „netikėkite viskuo, ką matote internete“. Reikalingi praktiniai įgūdžiai: kaip patikrinti šaltinį, atskirti faktą nuo nuomonės, surasti pirminį informacijos šaltinį ir atpažinti manipuliaciją.

Jaunimas pats sako: mažiau teorijos, daugiau praktikos

Apklausa parodė ne tik kritinio informacijos vertinimo spragas, bet ir tai, kaip patys jaunuoliai norėtų mokytis.

Paklausti, kokia mokymosi forma jiems būtų patraukliausia, daugiausia apklaustųjų rinkosi interaktyvius žaidimus ir viktorinas – 24 proc. Praktines užduotis pasirinko 19 proc., technologijų naudojimą – 15 proc., tiek pat – edukacinius vaizdo įrašus. Dar 13 proc. norėtų mokytis analizuodami įdomius pavyzdžius ir situacijas iš jaunimo gyvenimo.

Kūrybinėse „YouTHink“ dirbtuvėse dalyvavę jaunimo darbuotojai ir kitų sričių ekspertai priėjo prie panašios išvados: norint pasiekti jauną žmogų, neužtenka vien pateikti informaciją apie medijų raštingumą. Mokymasis turi būti įtraukiantis, praktiškas ir susietas su situacijomis, kurias jaunuoliai iš tiesų patiria skaitmeninėje aplinkoje.

Todėl rengiant „YouTHink“ mokymosi programą daug dėmesio skiriama realioms skaitmeninio gyvenimo situacijoms: kaip reaguoti į įtartiną žinutę, įvertinti socialinių tinklų įrašą, atpažinti dirbtinio intelekto sukurtą klastotę ar priimti sprendimą susidūrus su virtualios draugystės dilema. Programoje numatytos informacijos analizės, faktų tikrinimo, simuliacijų, diskusijų ir turinio kūrimo užduotys.

Būtent šiais principais remiamasi tarptautiniame „YouTHink“ projekte. Jo metu kuriama 14‑19 metų jaunuoliams pritaikyta medijų raštingumo mokymosi programa ir interaktyvi virtuali platforma, derinanti realias skaitmeninio gyvenimo situacijas, vizualų turinį, žaidybinius elementus, skaitmenines technologijas ir praktines užduotis. Projekto tikslas – padėti jaunuoliams ne tik daugiau žinoti apie dezinformaciją ar dirbtinį intelektą, bet ir gebėti kritiškai vertinti tai, ką jie kasdien mato savo ekranuose.

Apie projektą

„YouTHink – Responsible Youth through Media Literacy Education“ – „Erasmus+“ KA220-YOU bendradarbiavimo partnerystės projektas, vykdomas nuo 2024 m. lapkričio iki 2026 m. gruodžio. Projektą įgyvendina penkios partnerių organizacijos iš Lietuvos, Portugalijos, Slovėnijos ir Italijos, o projekto veiklose taip pat dalyvauja asocijuotasis partneris „Ynternet.org“ iš Šveicarijos. Projekto tikslas – ugdyti 14–19 metų jaunuolių medijų raštingumą ir gebėjimą kritiškai vertinti šiuolaikinėje skaitmeninėje aplinkoje sutinkamą informaciją, pasitelkiant inovatyvius mokymosi metodus, skaitmenines technologijas ir žaidybinius elementus.

Plačiau apie projektą: www.youthink.itinstitutas.lt

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Jaunimo reikalų agentūros požiūrį ar nuomonę.
Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.