Ar generatyviniam dirbtiniam intelektui pakanka parašyti vieną užklausą, kad jis sukurtų norimą veikėją? Kuriant tarptautinio „Erasmus+“ projekto „YouTHink“ personažus vienos užklausos nepakako. Paauglių piešinius paversti nuosekliais, skirtingose mokymosi situacijose atpažįstamais ir keliomis kalbomis prabylančiais skaitmeniniais veikėjais prireikė ne tik generatyvinio DI įrankių, bet ir žmogaus kūrybinių sprendimų, vertinimo bei nuolatinio rezultato tobulinimo.

Ema, Kristina, Lukas ir Adomas buvo kuriami kaip 14–19 metų jaunuoliams skirtos medijų raštingumo mokymosi programos veikėjai. Jų vizualiniam pagrindui panaudotos ir pačių paauglių idėjos bei piešiniai, tačiau perkeliant personažus į skaitmeninę aplinką reikėjo išspręsti kitą uždavinį – kaip pasitelkti generatyvinį dirbtinį intelektą taip, kad veikėjai išlaikytų savo charakterį, išvaizdą ir būtų nuosekliai naudojami skirtinguose mokymosi scenarijuose.

DI padėjo kurti, bet sprendimus priėmė žmonės

Prieš generuojant galutinius veikėjų atvaizdus buvo analizuojami populiariuose socialiniuose tinkluose sutinkami personažai ir formuojami skirtingi veikėjų archetipai. Šiame etape buvo pasitelktas ir „Gemini“, padėjęs plėtoti archetipus pagal projekte nagrinėjamas temas ir teorinį pagrindą.

Formuojant užklausas buvo siekiama išlaikyti sąsają su paauglių piešiniais ir analizuotais socialinių tinklų personažais, kurti amžių atitinkantį ir jaunimui tinkamą veikėjų įvaizdį, o jų išvaizda turėjo perteikti numatytus archetipus. Taip pat, kiek įmanoma, siekta išvengti atpažįstamų prekių ženklų. Pagal šias užklausas, pasitelkus „ChatGPT“, buvo sukurtos pirminės veikėjų iliustracijos, kurios vėliau pateiktos projekto partneriams.

Tačiau net ir išsamiai aprašius norimą rezultatą pirmosios sugeneruotos veikėjų versijos gerokai skyrėsi nuo galutinio jų vaizdo. Todėl buvo bandomi skirtingi generavimo sprendimai, rezultatais dalijamasi su projekto partneriais, renkamos jų pastabos ir pagal jas veikėjai nuosekliai tobulinami.

„Generatyvinio DI naudojimas kūryboje nėra procesas, kai žmogus parašo vieną užklausą ir iš karto gauna galutinį rezultatą. Reikia aiškiai žinoti, ko siekiame, vertinti tai, ką sugeneruoja sistema, pastebėti neatitikimus ir nuolat tikslinti užduotį. Kuriant „YouTHink“ veikėjus šį procesą kartojome ne kartą – jų galutinis vaizdas yra ne vien DI sugeneruotas rezultatas, bet ir mūsų komandos sprendimų, eksperimentavimo bei projekto partnerių grįžtamojo ryšio rezultatas“, – sako „YouTHink“ projekto koordinatorė Renata Danielienė.

Kaip išlaikyti tą patį veikėją skirtingose istorijose?

„Vienas iš sudėtingesnių uždavinių buvo pasiekti, kad tas pats veikėjas išliktų atpažįstamas skirtingose situacijose. Generatyviniam DI neužtenka pasakyti, kad norime to paties personažo – reikia labai tiksliai aprašyti jo išvaizdą, stilių ir kitus pastovius požymius. Todėl parengėme bendrą užklausos struktūrą, kurią galima pritaikyti skirtingoms scenoms, išlaikant veikėjų vizualinį nuoseklumą“, – sako prie „YouTHink“ skaitmeninių veikėjų kūrimo dirbęs Paulius Danielius.

Tai ypač svarbu, nes Ema, Kristina, Lukas ir Adomas pasirodo skirtinguose mokymosi scenarijuose ir, keičiantis aplinkai ar situacijai, turi išlikti lengvai atpažįstami.

Iliustracija sukurta naudojant ChatGPT.

Kai veikėjai prabilo

Kitas etapas buvo suteikti skaitmeniniams veikėjams balsą. Pasitelkus „HeyGen“, Ema, Kristina, Lukas ir Adomas buvo animuoti ir pirmiausia prabilo angliškai. Išbandžius šią galimybę kilo mintis žengti dar vieną žingsnį – prakalbinti veikėjus ir projekto partnerių nacionalinėmis kalbomis. Tam buvo galima panaudoti tą pačią „HeyGen“ aplinką.

Šis etapas tapo ir bendru partnerių mokymosi procesu. Projekto komandos kartu mokėsi naudotis aplinkos funkcijomis, o susitikimų metu dalijosi atrastomis galimybėmis, praktiniais sprendimais ir gudrybėmis, padedančiomis pasiekti geresnį rezultatą.

Tačiau prakalbinti veikėją kita kalba pasirodė ne tas pats, kas tiesiog išversti jo tekstą. Automatiškai sugeneruotas tarimas ne visada skambėjo natūraliai, todėl kai kuriais atvejais teko ieškoti sinonimų ar kitaip formuluoti sakinius – išlaikyti tą pačią mintį, bet kartu pasiekti natūralesnį skambesį.

Ši patirtis parodė, kad daugiakalbio skaitmeninio turinio pritaikymas nėra vien vertimas. Svarbu įvertinti ir tai, kaip tekstą interpretuoja bei ištaria technologija, o galutinį rezultatą – išklausyti ir įvertinti žmogui.

Su „YouTHink“ veikėjais ir tuo, kaip jie prabilo, galima susipažinti projekto vaizdo įraše:

Susipažinkite su „YouTHink“ veikėjais

DI – tik viena iš „YouTHink“ mokymosi temų

Nors kuriant „YouTHink“ veikėjus daug dėmesio skirta generatyviniam dirbtiniam intelektui, pati mokymosi programa yra gerokai platesnė. Jaunuoliai joje susiduria su informacijos patikimumo, dezinformacijos, socialinių tinklų, internetinio saugumo, privatumo, skaitmeninės gerovės ir kitais šiuolaikinio skaitmeninio gyvenimo klausimais. Dirbtinis intelektas – viena iš šių temų ir kartu vienas iš įrankių, naudotų kuriant mokymosi medžiagą.

„YouTHink“ veikėjų kūrimo procesas tapo ir praktiniu pavyzdžiu to, ko projektu siekiama mokyti jaunimą – technologijomis naudotis ne pasyviai, o sąmoningai ir kritiškai. Šiuo atveju generatyvinis DI suteikė progą praktiškai patirti jo galimybes ir ribas bei įsitikinti, kodėl svarbu kritiškai vertinti technologijos pateikiamą rezultatą.

Sukurti veikėjų vaizdo įrašai bus viešai prieinami projekto „YouTube“ kanale.

Apie projektą

„YouTHink – Responsible Youth through Media Literacy Education“ – „Erasmus+“ KA220-YOU bendradarbiavimo partnerystės projektas, vykdomas nuo 2024 m. lapkričio iki 2026 m. gruodžio. Projektą įgyvendina penkios partnerių organizacijos iš Lietuvos, Portugalijos, Slovėnijos ir Italijos, o projekto veiklose taip pat dalyvauja asocijuotasis partneris „Ynternet.org“ iš Šveicarijos. Projekto tikslas – ugdyti 14–19 metų jaunuolių medijų raštingumą ir gebėjimą kritiškai vertinti šiuolaikinėje skaitmeninėje aplinkoje sutinkamą informaciją, pasitelkiant inovatyvius mokymosi metodus, skaitmenines technologijas ir žaidybinius elementus.

Plačiau apie projektą: www.youthink.itinstitutas.lt

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Jaunimo reikalų agentūros požiūrį ar nuomonę.
Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.