2023 metai – Europos įgūdžių metai. Siekiant prisidėti prie įgūdžių didinimo, šių metų gegužės mėnesį Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo informavimo iniciatyvos komanda kartu su Europos Komisija (EK) organizavo apdovanojimų konkursą ir projektą „Mergaičių kūrybiškumo skatinimas naudojant skaitmenines technologijas (SparkDigiGirls, www.digigirls.eu)“ atrinko į 2023 m. Europos skaitmeninių įgūdžių apdovanojimų finalą kategorijoje „Jaunimas skaitmeninėje aplinkoje“. Tai viena iš penkių skelbtų kategorijų. Iš viso šiam konkursui buvo pateikta 330 paraiškų.

„Mūsų projektas unikalus, nes apjungia tris skirtingus elementus: technologijas, kūrybiškumą ir merginas. Labai didžiuojamės EK įvertinimu. Esame vieninteliai iš Lietuvos patekę į finalą“, – savo įspūdžiais dalijasi asociacijos „Viešieji interneto prieigos taškai“ direktorė Laura Grinevičiūtė.

Šis įvertinimas dar kartą patvirtina pasirinktos projekto temos aktualumą –  nepakankamą merginų atstovavimą IT srityje. Remiantis Eurostato 2021 m. duomenimis, moterys sudaro tik 19 proc. visų ES studijuojančiųjų IT. Lietuvoje moterų, besimokančių IT, yra apie 23 proc., Graikijoje – 21 proc., Portugalijoje – 20 proc. ir Slovėnijoje – 17 proc.

Pagrindinės priežastys, turinčios įtakos merginoms renkantis studijas

Atliktų tyrimų metu išsiaiškinta, jog pradinio ugdymo mokykloje berniukai ir mergaitės beveik vienodai dažnai nori dirbti su technologijų mokslu susijusiose srityse. Tačiau vėliau mergaičių požiūris bei nuomonė keičiasi, ir jos dažniau renkasi karjerą socialinių, humanitarinių, medicinos mokslų srityse, o ne informacinių technologijų, inžinerijos ar matematikos studijas.

Žemą susidomėjimą IT sritimi lemia labai įvairios priežastys. Neigiami įsitikinimai ir stereotipai apie technologijas, tokie kaip „IT yra vyriška profesija“, „IT yra vien tik programavimas“, daro įtaką merginų pasirinkimui.

Prie mažo merginų susidomėjimo IT mokslais prisideda ir tai, kad trūksta sėkmingų moterų, dirbančių IT srityje, pavyzdžių. Be to, merginos nesupranta, kokias galimybes siūlo IT sektorius ir dėl to jomis nesinaudoja. „Merginos mano, kad IT srityje dirbantys žmonės nuo ryto iki vėlyvo vakaro sėdi prie kompiuterio ekrano ir programuoja. Tačiau tai yra mitas. Po IT sektoriumi slepiasi daugybė skirtingų ir kūrybiškumo reikalaujančių darbo vietų, pavyzdžiui, grafikos dizainerio, duomenų analitiko, inžinieriaus, IT projektų vadovo ir t.t.,“ – sako Renata Danielienė, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytoja.

Technologijos gali padėti atskleisti kūrybiškumą

Atsižvelgdami į poreikį didinti merginų susidomėjimą IT pasauliu, partneriai iš Lietuvos, Portugalijos, Slovėnijos ir Graikijos inicijavo dviejų metų trukmės tarptautinį projektą, finansuojamą „Erasmus+“ strateginės partnerystės programos jaunimo reikalų srityje.

Projektu siekiama įtraukti 14 m. ir vyresnes mergaites domėtis naujausiomis technologijomis (tokiomis kaip dirbtinis intelektas, papildytoji realybė, daiktų internetas, programavimas) integruojant kūrybišką bei parodant, kaip technologijas galima panaudoti kasdieninėje veikloje.

Programa „Technologijos išlaisvina vaizduotę“

Projekto metu buvo sukurta nuotolinio mokymo(si) programa  „Technologijos išlaisvina vaizduotę“. Programos tikslas  – vadovaujantis patyriminio mokymo modeliu įtraukti 14-18 m. merginas į įvairių gyvenimiškų situacijų, problemų sprendimą per šiuolaikinių technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas, papildytoji realybė, programavimas, debesų kompiuterija praktinį panaudojimą.

„Šiandien mes stebime evoliuciją, kurios metu nuo sudėtingų programavimo kalbų pereinama prie intuityvių sistemų, nereikalaujančių gilių bei išankstinių žinių. Tokį modelį pasirinkome taikyti ir šiame projekte. Internetiniai įrankiai, programos, mobiliosios aplikacijos padeda sustiprinti mergaičių mokymosi motyvaciją, kūrybiškumą, domėjimąsi technologijomis bei suprasti jų teikiamą praktinę naudą,“ – sako Renata Danielienė.

Šių metų sausio-kovo mėnesį 279 merginos iš Lietuvos, Portugalijos, Slovėnijos ir Graikijos dalyvavo sukurtos programos bandomuosiuose mokymuose. Nuotolinę mokymo(si) programą sudaro 16 atskirų mokymosi būdų, vadinamų iššūkiais. Kiekvienas iššūkis apima konkrečią temą ar sritį, kuria domisi 14+ metų amžiaus merginos. Pavyzdžiui, mada, dizainas, aplinkosauga, kulinarija, menas ir t. t. Kiekvieną iššūkį sudaro du esminiai tarpusavyje persipinantys komponentai: technologijos (dirbtinis intelektas, papildytoji realybė, daiktų internetas, programavimas, 3D modeliavimas ir spausdinimas, debesų kompiuterija, blokų grandinės) ir realaus gyvenimo situacijos ar problemos, su kuriomis merginos susiduria savo kasdieniniame gyvenime. Pavyzdžiui, kaip pagaminti gimtadienio dovaną 3D formatu, kaip sukurti drabužius, pasitelkiant programavimą, sužinoti apie CO2 pėdsaką, sukurti kulinarinę interneto svetainę, sukurti savo NFT ir daug kitų įdomių iššūkių.

Kiekvienas iššūkis įgyvendinamas atliekant konkrečius žingsnius. Merginos susipažįsta su beveik 30 skirtingų internetinių įrankių, programų, mobiliųjų aplikacijų. Atlikdamos nurodytus žingsnius, interaktyvias užduotis jos tiksliai žino, nuo ko pradėti ir kaip užbaigti iššūkį. Programa visiems užsiregistravusiems vartotojams nemokamai prieinama Moodle aplinkoje net penkiomis kalbomis.

Ko reikia, kad keistųsi merginų požiūris?

Projekto metu partneriai ne tik sukūrė nuotolinę mokymo(si) programą, bet ir organizavo įvairias įtraukiančias veiklas. „Projekto metu mums buvo itin svarbu, parodyti merginoms, kad informacinių technologijų srityje dirba ir moterys. Sukūrėme filmukų, organizavome įvairias diskusijas mokyklose, rengėme nuotolinius renginius, tarptautinę mokymosi veiklą, administruojame Instagramo paskyrą tam, kad merginos susipažintų su moterimis, jų istorijomis, sužinotų apie įdomius darbus, specialybes IT srityje ir pan.“ – sako asociacijos direktorė Laura Grinevičiūtė.

Tikimės, kad projekto rezultatais prisidėsime prie išankstinių nuostatų, stereotipų griovimo bei augančiu merginų domėjimusi technologijų pasauliu.

Daugiau informacijos apie projektą ieškokite svetainėje: digigirls.eu/

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai.
Šis leidinys [pranešimas] atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.