Lietuvos mokytojų bendradarbiavimo internete priemonių naudojimo mokymo procese ypatumai

Projekto „Bendradarbiavimo internete metodų ir priemonių taikymas mokyme” – Online4EDU metu projekto partnerių šalyse buvo vykdoma mokytojų apklausa apie bendradarbiavimo priemonių naudojimą rengiantis pamokoms ir kaip šios priemonės naudojamos mokymo procese. Straipsnyje pateikiame šios apklausos rezultatų santrauką.

Online4EDU projektas

Nuo 2014 metų ketvirto ketvirčio VšĮ „Informacinių technologijų institutas“ (ITI) kartu su partneriais pradėjo vykdyti ERASMUS+ strateginės partnerystės projektą “Bendradarbiavimo internete metodų ir priemonių taikymas mokyme” (Online4EDU). Online4EDU projekto trukmė: iki 2016 metų spalio 1 dienos.

Projekto tikslas yra parengti ir įdiegti bendradarbiavimui internete reikalingų žinių ir įgūdžių aprašus ir programas, mokymo medžiagą, mišrią mokymo aplinką ir sertifikavimo sistemą, skirtą mokytojams ir e-mokymo kuratoriams.

Projekto konsorciumas: Latvijos asociacija LIKTA (koordinatorius), ECDL fondas, Estijos firma BCS Koolitus, Vokietijos organizacija SDC ir ITI.

Įvadas

Remiantis Skaitmeninės dienotvarkės švieslentės duomenimis (2014 m.) Europos sąjungoje apie 23%, o Lietuvoje virš 30% gyventojų iš viso neturi skaitmeninių įgūdžių. Norint, jog žmogus galėtų efektyviai dalyvauti skaitmeninėje visuomenėje, jis turi turėti bent vidutinį skaitmeninių žinių ir įgūdžių lygį. Tačiau iš apklausų pastebima, kad beveik pusė Europos populiacijos nepasiekia šio žinių ir įgūdžių lygio, turėdami žemą įgūdžių lygį arba visai jų neturėdami. Todėl yra poreikis nustatyti skaitmeninių žinių ir įgūdžių lygį specifinėse srityse, ypač tų, kurios siejasi su tiesioginio bendradarbiavimo internete priemonių naudojimu.

Remiantis aukščiau aprašytomis priežastimis projekto Online4EDU metu Estijoje, Vokietijoje, Latvijoje ir Lietuvoje buvo atliekamas tyrimas apie esamą mokytojų švietimo sistemą, apklausiami su švietimo sistema susiję ekspertai bei atliekama mokytojų apklausa apie bendradarbiavimo internete priemonių naudojimą. Remiantis šiais duomenimis yra kuriama mokomosios medžiagos programa, mokomoji medžiaga ir žinių patikrinimo bei sertifikavimo testo klausimai.

Bendri visų tyrime ir apklausoje dalyvavusių respondentų rezultatų duomenys yra parengti anglų kalba, o kiekvienos projekto Online4EDU šalies partneris rengia tyrimo santrauką apie savo šalį.

Tyrimo tikslas yra išsiaiškinti kaip mokytojai naudoja bendradarbiavimo internete priemones, kaip jie vertina savo turimus įgūdžius ir žinias, kokių žinių jiems trūksta ir pan. Apklausa buvo vykdoma nuo 2015 vasario 9 d. iki kovo 9 d. elektroniniu būdu Lietuvos mokyklose.

Mokytojų apklausos rezultatai

Norėtume padėkoti visiems Lietuvos mokytojams, kurie negailėjo savo laiko ir taip aktyviai dalyvavo apklausoje bei suteikė vertingos informacijos, leido mums įvertinti esamą situaciją apie bendradarbiavimo internete priemonių naudojimą ir svarbą.

Iš viso apklausoje dalyvavo 2819 respondentų: Estijoje 668, Vokietijoje 99, Latvijoje 644 ir Lietuvoje 1408 mokytojai, kurie atstovavo mažas (iki 200 mokinių), nedideles (200 – 500 mokinių), vidutinio dydžio (500-1000 mokinių) ir dideles mokyklas (virš 1000 mokinių). Kadangi šiame straipsnyje pristatomi Lietuvos rezultatai, tai kitų šalių respondentų duomenų dabar nenagrinėsime.

Pagal mokyklų dydį respondentai pasiskirstė tolygiai, išskyrus dideles mokyklas – pastarųjų apklausoje dalyvavo 4 kartus mažiau. Aktyviausi buvo pradinių klasių, informacinių technologijų, užsienio kalbos, gamtos mokslų, matematikos mokytojai, turintys daugiau nei dešimt metų patirtį. Labiausiai aktyvūs tie respondentai, kurie mokykloje išdirbę daugiau nei dvidešimt metų. Mažiausiai aktyvūs buvo socialinių mokslų, istorijos ir fizinio lavinimo mokytojai.

Pirmoje apklausos dalyje norėta sužinoti kaip dažnai mokytojai naudoja bendradarbiavimo internete priemones savo darbe. Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė mokytojų mokymo tikslais iš viso nėra naudoję internetinių saugyklų dalijantis mokymo medžiaga su mokiniais ir kalendorių bei virtualių bendravimo sąsajų. Taip pat nemažai mokytojų (apie 40%) nenaudoję kitų bendradarbiavimo priemonių, tokių kaip taikomųjų programėlių, mobiliųjų įrenginių ir virtualios mokymo(si) aplinkos, kurios skatina bendradarbiavimą tarp mokytojų ir mokinių, tarp pačių mokinių bei tarp klasių ar mokyklų. Šie rodikliai panašūs visose amžiaus grupėse ir nepriklauso nuo mokyklos dydžio.

Labiausiai naudojama priemonė yra socialinės žiniasklaidos priemonės – apie 14% mokytojų jas naudoja kas savaitė ir 16% mokytojų naudoja daugiau nei kartą per savaitę, o 34% apklaustųjų visai jų nenaudoja.

Atsakydami į klausimą apie kitas apklausoje nepateiktas priemones, apie 16% mokytojų nurodė, kad naudoja tokias priemones kaip elektroninis dienynas, el. paštas ir YouTube vaizdo medžiaga.

Antroje apklausos dalyje buvo prašoma įvertinti turimas žinias ir įgūdžius naudojant bendradarbiavimo internete priemones. Daugiau nei 70% apklaustų mokytojų nurodė visai neturintys ar turintys šiek tiek žinių apie internetines saugyklas, apie internetinius kalendorius bei virtualaus bendravimo sąsajas ir taikomąsias programėles, tokias kaip Google Apps. Šiek tiek mažiau nei 70% žinių neturi (arba turi prastus įgūdžius) apie mokymo(si) aplinkas.

Apie 52% apklaustųjų tvirtino turintys geras arba labai geras žinias ir įgūdžius apie socialinės žiniasklaidos priemones, ir apie 44% mokytojų moka gerai naudotis išmaniaisiais įrenginiais, tokiais kaip išmanieji mobilieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai, mokymo procese nuotoliniu būdu, o penktadalis apklaustųjų iš viso tokių įgūdžių neturi.

Trečioje dalyje mokytojai buvo klausiami kaip jie vertina bendradarbiavimo internete priemonių svarbą mokymo procese. Tai, kad svarbu naudoti visas išvardytas bendradarbiavimo internete priemones, nurodė beveik visi mokytojai, tačiau kaip ypač svarbias priemones nurodė išmaniuosius įrenginius ir mokymo(si) aplinkas (šiuo klausimu nuomonė išsiskyrė beveik dvigubai lyginant su kitų priemonių svarba). Apklaustieji nurodė ir kitas svarbias, tačiau apklausoje nenurodytas bendradarbiavimo priemones, tokias kaip e-dienynas, Edmodo, Youtube, „Ugdymo sodas“ portalas.

Apklausos duomenimis apie 75% apklaustųjų per tris pastaruosius metus dalyvavo IKT mokymuose. Iš jų apie 45% mokytojų dalyvavo e-mokymuose, 38% mokėsi auditorijose ir tik apie 14% mokytojų patvirtino turimas žinias gaudami sertifikatą, tokį kaip ECDL.


Visų šalių apklausos rezultatų infografika (JPG formatu, failp dydis ~ 1Mb).


Išvados

Informacinės technologijos turėtų būti plačiai naudojamos mokymo procese siekiant paskatinti mokytojus labiau naudoti bendradarbiavimo internete priemones mokymo procese, sudominti mokinius aktyviau ir efektyviau naudoti IKT, bendrauti ir bendradarbiauti su kitais bendraamžiais mokymo tikslais skirtomis priemonėmis ir pan. Dauguma apklaustųjų pedagogų nurodo, jog bendradarbiavimo internete priemonės yra svarbios mokymo procese, tačiau mokytojams trūksta žinių ir įgūdžių šioje srityje.

Svarbu pabrėžti tai, kad daugiau nei pusė apklaustų mokytojų prisipažino neturintys jokių įgūdžių arba turintys tik šiek tiek įgūdžių darbui su bendradarbiavimo internete priemonėmis. Tai reiškia, jog mokytojai privalo kelti kvalifikaciją šioje srityje arba atnaujinti turimas žinias ir įgūdžius, siekiant pagerinti mokymo procesą ir darbą su mokiniais.

Projekto svetainė: http://www.online4edu.eu/.

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai.
Šis leidinys [pranešimas] atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Plačiau apie Online4EDU projektą…